Išminties 11

₁Išmintis dovanojo sėkmę jų žygiams šventojo pranašo ranka.

₂Jie keliavo per negyvenamą dykumą

ir statėsi palapines nuošaliose vietose;

₃jie atsilaikė prieš užpuolikus

ir atsigynė nuo priešų.

₄Kai ištrokšdavo, jie šaukdavosi tavęs,

ir gaudavo vandens iš aukštos uolos,

iš kieto akmens troškuliui numalšinti.

₅Tai, kas buvo įrankis jų priešams bausti,

tapo jiems palaima sunkumams ištikus.

₆Vietoj sudrumsto ir krauju išniekinto

amžinai tekančio vandens šaltinio

₇kaip įspėjimą dėl įstato žudyti kūdikius

tu davei izraelitams netikėtai apsčiai vandens,

₈parodydamas troškuliu, kurį jie tuomet patyrė,

kaip griežtai tu baudi jų priešus.

₉Tiktai būdami išbandyti,

nors nuplakei juos tik gailestingumu,

jie suprato, kaip kentėjo nedorėliai, baudžiami pykčiu.

₁₀Tu bandei savuosius įspėdamas,

kaip daro tėvas,

o nedorėlius dorojai pasmerkdamas,

kaip daro reiklus karalius.

₁₁Namie ir toli nuo namų

egiptiečiai buvo panašiai nualinti;

₁₂juos persmelkė dviguba širdgėla

ir apėmė vaitojimas, atsiminus, kas įvyko,

₁₃nes sužinoję, kad per jų nubaudimą

izraelitai gavo naudos,

jie suprato, jog tai buvo Viešpaties darbas.

₁₄Juk nors ir tyčiojosi jie, atmesdami

anksčiau išmestąjį ir įstumtąjį į pavojų,

galų gale jie juo stebėjosi,

nes troško kitaip negu teisieji.

₁₅Atlygindamas už jų paiką ir nedorą mąstymą,

skatinusį garbinti nebylius žalčius ir beverčius žvėris,

tu siuntei spiečius nebylių gyvūnų jiems nubausti,

₁₆kad sužinotų,

jog žmogus baudžiamas tuo, kuo nusideda.

₁₇Tavo visagalė ranka,

sukūrusi pasaulį iš padrikos medžiagos,

lengvai galėjo pasiųsti prieš juos

būrius meškų ar drąsių liūtų,

₁₈arba naujai sukurtų, įtūžusių nežinomų žvėrių,

arba tokių, kurie prunkščia ugnimi,

arba tokių, kurių akys svaido baisias kibirkštis.

₁₉Ne tik jų daroma žala galėtų sunaikinti,

bet ir vien siaubą keliantis jų pasirodymas

galėtų užmušti kiekvieną.

₂₀Net be viso to,

teisingumo vejami ir tavo galybės blaškomi,

jie vienu atsikvėpimu galėjo būti išguldyti.

Bet tu sutvarkei visa,

paisydamas saiko, skaičiaus ir svorio.

₂₁Tu visada gali parodyti savo didžią jėgą,

ir kas galėtų pasipriešinti tavo rankos galybei?

₂₂Juk prieš tave visas pasaulis – lyg dulkelė,

nusverianti svarstykles,

ir lyg ryto rasos lašas,

nukrintantis ant žemės.

₂₃Bet tu gailestingas visiems,

nes visa gali;

tu nepaisai žmonių nuodėmių,

kad jie galėtų atgailauti.

₂₄Tu myli visa, kas yra,

ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs,

nes nebūtum padaręs,

jei būtum nekentęs.

₂₅Kaip būtų galėjęs kas nors išsilaikyti,

jeigu tu nenorėtum?

Arba būti išlaikytas,

jeigu nebūtų buvęs tavo pašauktas?

₂₆Tu pasigaili visų,

nes jie tavo, Viešpatie,

kuris myli visa, kas gyva.